Retų knygų paroda
Rugpjūčio 29, 2025
VšĮ „Meshka Technologies“ kartu su Zarasų rajono savivaldybės viešąja biblioteka organizuojamoje parodoje eksponuojamos 108 retos knygos – nuo XV a. pabaigos inkunabulų iki XX a. vidurio miniatiūrinių leidinių, atspindinčių knygos raidą, grožį ir žmogaus pastangas išsaugoti žodį.
Pristatome keletą įdomiausių parodos eksponatų:
Meno kūrinių ar kolekcinių vertybių skaitmeninimas, dokumentavimas, archyvavimas ir saugojimas (taip pat išvežimas į užsienį).
Dalis į atskirą knygą įrištų lapų iš 1544 metų Sebastiano Münsterio „Kosmografijos“, skirtų pristatyti Lietuvą (atskiru skyriumi – Žemaitiją) ir Lenkiją. Pažymėtina, kad šis leidinys yra trejais metais senesnis už pirmąją spausdintą knygą lietuvių kalba – Martyno Mažvydo „Katekizmą“ (1547 m.), ir jame jau pavaizduotas vienas iš ankstyviausių Vyčio atvaizdų.
Miniatiūrinė Johanno Gutenbergo Biblijos versija, išleista „Mainz: Gutenberg Museum“, kurios aukštis – vos 5 mm. Tai duoklė pirmajai pasaulyje spausdintai knygai (apie 1455 m.).
Angelo da Chivasso „Summa Angelica de Casibus Conscientiae“, išleista Venecijoje, 1492 m. Tai vienas ankstyvųjų leidimų po pirmojo (1486 m.). Knyga atspindi Bažnyčios poreikį sistemingai aprašyti moralinius principus, padedant žmogui gyventi teisingai – pagal Dievą ir pagal sąžinę. Beje, tai tie patys metai, kai Kristupas Kolumbas išplaukė į Ameriką, o spauda Europoje jau buvo tapusi masiniu reiškiniu.
Seniausia parodos knyga – „Pokalbis tarp Pasaulio ir Religijos“, išleista 1490 m. Lione, spaustuvininko Janon Carcain leidykloje. Tai alegorinis tekstas, kuriame ginčijasi pasaulietinė išmintis ir dvasinis gyvenimas. Šis retas XV a. leidinys – ne tik teologinis traktatas, bet ir gyvas dvasinis žodis, kurį savo laiku klausė minios. Bernardinas Sienietis savo pamokslais kvietė gyventi ne tik pagal įstatymą, bet ir pagal sąžinę, o knyga čia tampa dvasinio atsinaujinimo priemone.
Kazimiero Siemienowicziaus „Didysis artilerijos menas“, 1676 metų leidimas.
1588 m. Lietuvos Statutas (Statut Wielkiego Księstwa Litewskiego, naprzód, za nayiaśniejszego hospodara Zygmunta III, w Krakowie) – paskutinis šio leidinio tiražas.
„Aušros žvaigždė, arba Maldų knygelė, skiriama seniems žmonėms“, išleista 1907 m. Vilniuje, Juozapo Zavadzkio spaustuvėje jo paties lėšomis – viena iš gražiausių ir prabangiausių lietuviškų maldaknygių, itin reta.
„Lietuvai 1000 metų“ – viena iš mažiausių lietuviškų miniatiūrinių knygų, kurioje glaustai aprašomi svarbiausi Lietuvos istorijos įvykiai.
Ir daugybė kitų.
Paroda veiks nuo 2025 m. gegužės iki rugsėjo 10 d.
VšĮ „Meshka Technologies“ kartu su Zarasų rajono savivaldybės viešąja biblioteka organizuojamoje parodoje eksponuojamos 108 retos knygos – nuo XV a. pabaigos inkunabulų iki XX a. vidurio miniatiūrinių leidinių, atspindinčių knygos raidą, grožį ir žmogaus pastangas išsaugoti žodį.
Pristatome keletą įdomiausių parodos eksponatų:
Meno kūrinių ar kolekcinių vertybių skaitmeninimas, dokumentavimas, archyvavimas ir saugojimas (taip pat išvežimas į užsienį).
Dalis į atskirą knygą įrištų lapų iš 1544 metų Sebastiano Münsterio „Kosmografijos“, skirtų pristatyti Lietuvą (atskiru skyriumi – Žemaitiją) ir Lenkiją. Pažymėtina, kad šis leidinys yra trejais metais senesnis už pirmąją spausdintą knygą lietuvių kalba – Martyno Mažvydo „Katekizmą“ (1547 m.), ir jame jau pavaizduotas vienas iš ankstyviausių Vyčio atvaizdų.
Miniatiūrinė Johanno Gutenbergo Biblijos versija, išleista „Mainz: Gutenberg Museum“, kurios aukštis – vos 5 mm. Tai duoklė pirmajai pasaulyje spausdintai knygai (apie 1455 m.).
Angelo da Chivasso „Summa Angelica de Casibus Conscientiae“, išleista Venecijoje, 1492 m. Tai vienas ankstyvųjų leidimų po pirmojo (1486 m.). Knyga atspindi Bažnyčios poreikį sistemingai aprašyti moralinius principus, padedant žmogui gyventi teisingai – pagal Dievą ir pagal sąžinę. Beje, tai tie patys metai, kai Kristupas Kolumbas išplaukė į Ameriką, o spauda Europoje jau buvo tapusi masiniu reiškiniu.
Seniausia parodos knyga – „Pokalbis tarp Pasaulio ir Religijos“, išleista 1490 m. Lione, spaustuvininko Janon Carcain leidykloje. Tai alegorinis tekstas, kuriame ginčijasi pasaulietinė išmintis ir dvasinis gyvenimas. Šis retas XV a. leidinys – ne tik teologinis traktatas, bet ir gyvas dvasinis žodis, kurį savo laiku klausė minios. Bernardinas Sienietis savo pamokslais kvietė gyventi ne tik pagal įstatymą, bet ir pagal sąžinę, o knyga čia tampa dvasinio atsinaujinimo priemone.
Kazimiero Siemienowicziaus „Didysis artilerijos menas“, 1676 metų leidimas.
1588 m. Lietuvos Statutas (Statut Wielkiego Księstwa Litewskiego, naprzód, za nayiaśniejszego hospodara Zygmunta III, w Krakowie) – paskutinis šio leidinio tiražas.
„Aušros žvaigždė, arba Maldų knygelė, skiriama seniems žmonėms“, išleista 1907 m. Vilniuje, Juozapo Zavadzkio spaustuvėje jo paties lėšomis – viena iš gražiausių ir prabangiausių lietuviškų maldaknygių, itin reta.
„Lietuvai 1000 metų“ – viena iš mažiausių lietuviškų miniatiūrinių knygų, kurioje glaustai aprašomi svarbiausi Lietuvos istorijos įvykiai.
Ir daugybė kitų.
Paroda veiks nuo 2025 m. gegužės iki rugsėjo 10 d.